Onkologin\u0117 liga – \u0161iais laikais dar ne nuosprendis, ta\u010diau ji stipriai i\u0161mu\u0161a \u017emog\u0173 i\u0161 senojo gyvenimo v\u0117\u017ei\u0173. Kod\u0117l man? K\u0105 a\u0161 blogo padariau, kad susirgau? Kiek man dar liko gyventi? Tai klausimai, kurie da\u017enai pasitinka, i\u0161girdus diagnoz\u0119 “v\u0117\u017eys”. \u0160i klastinga liga \u012fsisuka ne tik jauno, bet ir seno k\u016bne, ne tik sveikai besimaitinan\u010dio, bet nepaisan\u010dio joki\u0173 sveikos gyvensenos princip\u0173, ne tik tikin\u010dio \u012f Diev\u0105, bet ir netikin\u010dio \u017emogaus. Pacient\u0173, po onkologini\u0173 operacij\u0173, psichoemocin\u0117 savijauta labai skiriasi, nes kiekvienas yra unikalus, su sava istorija. \u010cia svarbu pamin\u0117ti, jog gali skirtis ne tik ligos \u017eidinys (pvz.: skrand\u017eio, \u017earnyno, kr\u016bties, gimdos onkologiniai susirgimai), atsikartojimai arba ligos plitimas, ta\u010diau ir charakterio bruo\u017eai, temperamentas. Charakteris – tai tarsi instrumentas, kuriuo savininkas groja ir i\u0161gauna tam tikr\u0105 muzik\u0105. Kai savininkas pasiligoj\u0119s, tai ir muzika skamba ne taip smagiai,kartais labai graud\u017eiai. Jau i\u0161girdus diagnoz\u0119, kai kurie pacientai sako, jog tai buvo tarsi “perk\u016bnas i\u0161 giedro dangaus”. Kiti pastebi, jog myn\u0117 kelius pas savo gydytoj\u0105, tikrinosi reguliariai, ta\u010diau kai pasteb\u0117jo,jog ka\u017ekas negerai, liga buvo jau progresavusi. Liga – tai \u012ftempto ir pilno stres\u0173 gyvenimo pasekm\u0117. Lig\u0105 sukelian\u010dius faktorius pacientai vardija \u012fvairiai : “nesir\u016bpinau, nemyl\u0117jau sav\u0119s”, “ilgai slaugiau t\u0117vus”, “patyriau did\u017eiul\u012f stres\u0105 darbe”, “namuose nebuvo ramyb\u0117s” ir t.t. Be abejo yra ir toki\u0173, kurie nesupranta, kod\u0117l susirgo ir net nesigilina \u012f tai. Egzistuoja ir toks po\u017ei\u016bris, jog liga buvo k\u016bne, kuri\u0105 i\u0161pjov\u0117, vadinasi, neliko. Laukia tolimesnis gydymas – chemoterapija arba spindulin\u0117 terapija. Tokiu b\u016bdu \u012f onkologin\u0119 lig\u0105 \u017evelgiama tik i\u0161 fiziologin\u0117s pus\u0117s, nesigilinant \u012f psichologin\u0119 b\u016bsen\u0105. Be abejo k\u016bnas yra labai svarbus, kuris rodo \u017eenklus, kas yra negerai, kur reikia atkreipti d\u0117mes\u012f, pasir\u016bpinti vaistais, maistu ar rimtesniu gydymu. Ta\u010diau ar vien to u\u017etenka?<\/p>\n\n\n\n
<\/p>\n\n\n\n
Bendraudama su pacientais, kurie gilinasi \u012f psichologines ligos prie\u017eastis, a\u0161 rekomenduoju knyg\u0105 “V.Sinelnikovas. Pamilk savo lig\u0105”, kurioje apra\u0161omos \u017emoni\u0173, sergan\u010di\u0173 \u012fvairiomis ligomis, istorijos. Ten galima rasti charakterio savybes, kurios gali nulemti fizinius susirgimus, pradedant nuo slogos ar kraujavimo i\u0161 nosies ir baigiant onkologiniais susirgimais. Psichoterapeutas Valerijus Sinelnikovas apib\u016bdina onkologin\u0119 lig\u0105 taip: “Tai sena, u\u017esl\u0117pta nuoskauda, pyktis ir \u012fnir\u0161is, neapykanta ir noras atker\u0161yti <\u2026>. Tai gili, pas\u0105monin\u0117, negyjanti sielos \u017eaizda. Tai didelis ir nu\u0117j\u0119s gilyn vidinis konfliktas su pa\u010diu savimi ir aplinkiniu pasauliu.” <\/p>\n\n\n\n
<\/p>\n\n\n\n
Perskai\u010dius \u0161i\u0105 knyg\u0105 galima susidaryti nuomon\u0119, jog sveikat\u0105 ryjantis ir labai pavojingas jausmas yra nuoskauda, kuris minimas knygoje ne vien\u0105 kart\u0105. Nuoskauda – tai tarsi \u017eaizda, nus\u0117dusi giliai \u0161irdyje, kuri gali skirtis ne tik apimtimi, bet ir jos b\u016bkle. Sielos \u017eaizdos, kaip ir k\u016bno gali “u\u017esitraukti, p\u016bliuoti, kraujuoti arba u\u017egyti”. Visa tai priklauso, k\u0105 mes su jomis darome. Ar paliekame likimo valiai? Galb\u016bt pasistengiame u\u017esiimti savigyda? O gal kreipiam\u0117s pagalbos pas specialist\u0105? <\/p>\n\n\n\n
<\/p>\n\n\n\n
Kokios gali b\u016bti ligos prie\u017eastys? Labai \u012fvairios. Jei bandytume ai\u0161kinti tik fiziologi\u0161kai, tuomet atsakymas gal\u0117t\u0173 skamb\u0117ti taip : “Genetinis paveldas” arba “Gen\u0173 mutacija”. Gali b\u016bti ir po \u012fvairi\u0173 sumu\u0161im\u0173, neatsargaus elgesio ( pvz.: sportuojant gavus sm\u016bg\u012f su kamuoliu kr\u016btin\u0117s srityje, v\u0117liau gali vystytis sukiet\u0117jimai, o dar v\u0117liau ir piktybiniai navikai). Ta\u010diau remiantis V.Sinelnikovo mintimis : “Puikyb\u0117, kalt\u0117s jausmas ir savibauda, smerkimas ir panieka, prie\u0161i\u0161kumas \u017emon\u0117ms – \u0161tai pagrindin\u0117s v\u0117\u017eio prie\u017eastys.”<\/p>\n\n\n\n
<\/p>\n\n\n\n
Neb\u016btina pasi\u017eym\u0117ti visomis i\u0161vardintomis savyb\u0117mis. Beje kuris i\u0161 m\u016bs\u0173 niekada nesijaut\u0117 kaltas ar nesipuikavo prie\u0161 kitus, nesmerk\u0117 ar neniekino garsiai ar mintyse? Nat\u016bralu, kad visiems teko patirti tai, ta\u010diau kai kuri\u0173 \u017emoni\u0173 \u0161ios ypatyb\u0117s vir\u0161ija tam tikras ribas. \u012evair\u016bs mediciniai tyrimai
turi normos lyg\u012f, ir kai duomenys vir\u0161ija j\u012f, laikoma sutrikimu ar susirgimu. Pvz.: kraujosp\u016bd\u017eio norma (120\/80 ). Galb\u016bt analoginiu principu vyksta ir vidiniame pasaulyje arba sieloje?<\/p>\n\n\n\n
<\/p>\n\n\n\n
Liga sustabdo. Tiesiogiai, nes k\u016bnas neb\u0117ra toks energingas ir guvus, prarad\u0119s \u012fprastas formas, jau\u010diamas diskomfortas d\u0117l pooperacini\u0173 pj\u016bvi\u0173, kit\u0173 nemaloni\u0173 poj\u016b\u010di\u0173. Sunku jud\u0117ti, nereikia skub\u0117ti \u012f darb\u0105. \u017dmogus priverstas gydytis, daugiau ils\u0117tis ir r\u016bpintis savimi. Netiesiogiai, nes nereikia r\u016bpintis darbo reikalais, kitais \u017emon\u0117mis, buitimi. Ta\u010diau visuomet pasitaiko i\u0161im\u010di\u0173, kurie nepaiso k\u016bno ir sielos b\u016bkl\u0117s, stengiasi palaikyti \u012fprast\u0105 gyvenimo b\u016bd\u0105. Pvz.: neatsitraukia nuo kompiuterio darbo reikalais ar stengiasi nudirbti visus \u016bkio darbus.<\/p>\n\n\n\n
<\/p>\n\n\n\n
Liga – savoti\u0161kas atskaitos ta\u0161kas ir per\u0117jimas i\u0161 senojo gyvenimo \u012f nauj\u0105. Da\u017enai \u017emon\u0117s po i\u0161girstos onkologin\u0117s diagnoz\u0117s ir operacijos kei\u010dia savo m\u0105stysen\u0105: “prad\u0117jau matyti visk\u0105 kitomis spalvomis”, “da\u017eniau leid\u017eiu sau pails\u0117ti”, “nesir\u016bpinu d\u0117l namuose esan\u010dios netvarkos, dulki\u0173, nes anks\u010diau tai erzindavo”, “supratau, jog reikia gyventi ir d\u017eiaugtis \u0161ia diena”, “prad\u0117jau labiau save myl\u0117ti, pvz.: vakar nu\u0117jau pasidaryti maniki\u016br\u0105” ir k.t. Ta\u010diau galima i\u0161girsti ir ne taip d\u017eiugiai skamban\u010di\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 : “ne\u017einau, kaip reik\u0117s pragyventi, nes viena gyvenu i\u0161 pa\u0161alpos”, “ne\u017einau, k\u0105 daryti d\u0117l darbo, nes jis man bus fizi\u0161kai per sunkus”, “bijau, jog liga gali atsinaujinti ir tada v\u0117l viskas i\u0161 prad\u017ei\u0173”, “a\u0161 dar noriu pamatyti, kaip vaikai sukurs \u0161eimas, sulaukti an\u016bk\u0173”, “nenoriu b\u016bti na\u0161ta vaikams, a\u0161 dabar jau esu na\u0161ta”. Galima palyginti lig\u0105, tarsi viesul\u0105, kuris \u012fsisuko \u012f namus, i\u0161vart\u0117 baldus, i\u0161pl\u0117\u0161\u0117 langines, prine\u0161\u0117 lap\u0173, apgadino stog\u0105, duris, sienas. Visi\u0161kas chaosas. Akivaizdu, jog tr\u016bksta tvarkos ir reikia imtis darbo, tik neai\u0161ku, nuo ko prad\u0117ti?<\/p>\n\n\n\n
<\/p>\n\n\n\n
Psichoterapijos metu vyksta pokalbis apie tai, kas yra \u017emogaus viduje, kas su\u017eeista, sugadinta, ko tr\u016bksta, ko per daug, kas nereikalinga, kas jaudina, kas svarbu – keliami klausimai, kad b\u016bt\u0173 ai\u0161kiau pa\u010diam \u017emogui. Svarbiausia, neskub\u0117ti nieko keisti ar koreguoti, bet su atidumu ir pagarba pa\u017evelgti \u012f “vidinius namus”. Leisti i\u0161gyventi jausmus, kurie \u012fstrig\u0119 viduje, leisti tiesiog b\u016bti. Yra “nor\u0117\u010diau” ir “noriu”. “Nor\u0117\u010diau” gali ir likti daug met\u0173 viduje, kai yra \u017eodis “noriu”, tuomet \u017emogus kitaip elgiasi, stengiasi, kad tai, ko nori \u012fvykt\u0173. Kai poky\u010diai vyksta sielos viduje, tai jie v\u0117liau pasirei\u0161kia ir i\u0161or\u0117je. “Kai gry\u0161iu namo, tada leisiu sau daugiau pails\u0117ti, pasivaik\u0161\u010dioti po park\u0105, lankysiu mank\u0161tas, daugiau laiko skirsiu sau ir tai, kas man patinka.” – tai keletas min\u010di\u0173 i\u0161 pacient\u0173, su kuriais teko pabendrauti individuali\u0173 pokalbi\u0173 metu. Da\u017enai pastebiu, jog moterys i\u0161siilg\u0119 paprast\u0173 dalyk\u0173 (pasivaik\u0161\u010diojimo gamtoje, apsilankymo gro\u017eio salone, kavos puodelio su drauge, knygos), kurie teikia d\u017eiaugsm\u0105, nes per skub\u0117jim\u0105 ir darbus netur\u0117davo jiems laiko. Laikas tai brangi dovana ne tik sau, bet ir artimui. Kai rimta liga u\u017eklumpa, tuomet laikas tampa dar brangesnis. Kaip t\u0105 laik\u0105 praleisti ir kam padovanoti? Jei anks\u010diau, prie\u0161 lig\u0105, galb\u016bt viskas vykdavo autopilotu, tai po ligos laik\u0105 vertinti pradedama kitaip. “A\u0161 ne\u017einau, kiek man dar liko gyventi, tod\u0117l d\u017eiaugiuosi kiekviena diena.” – \u0161i\u0105 mint\u012f tiesiogiai ar netiesiogiai i\u0161sako ne vienas, atsid\u016br\u0119s
onkologin\u0117s ligos sp\u0105stuose.<\/p>\n\n\n\n
<\/p>\n\n\n\n
Apibendrinimui. Svarbu \u017einoti, jog kiekvienas \u017emogus yra unikalus ir labai skirtingai reaguoja \u012f lig\u0105, tod\u0117l ir poky\u010diai sieloje gali b\u016bti labai individual\u016bs. Artimiesiems ir aplink esantiems \u017emon\u0117ms sunku b\u016bti \u0161alia ir da\u017enai kyla noras gail\u0117ti, smalsauti, ta\u010diau sergan\u010diajam da\u017enai reikalingas tiesiog paprastas buvimas kartu. Mano manymu, daugelis sergan\u010di\u0173j\u0173 siun\u010dia mums visiems \u017einutes: “Leiskite mums tiesiog b\u016bti ir d\u017eiaugtis gyvenimu. Taip. Leisti b\u016bti piktam (-ai), li\u016bdin\u010diam (-iai), susir\u016bpinusiam (-iai), verkian\u010diam (-iai), nerimaujan\u010diam (-iai), mylin\u010diam (-iai), susidom\u0117jusiam (-iai), iniciatyviam (-iai), laimingam (-ai), be plauk\u0173, blakstien\u0173, be svarbi\u0173 k\u016bno dali\u0173. Leisti b\u016bti. B\u016bti kartu. \u0160alia\u2026”.<\/p>\n\n\n\n
<\/p>\n\n\n\n
Literat\u016bra
V.Sinelnikovas. Pamilk savo lig\u0105. 2017.<\/p>\n\n\n\n
<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Onkologin\u0117 liga – \u0161iais laikais dar ne nuosprendis, ta\u010diau ji stipriai i\u0161mu\u0161a \u017emog\u0173 i\u0161 senojo gyvenimo v\u0117\u017ei\u0173. Kod\u0117l man? K\u0105 a\u0161 blogo padariau, kad susirgau? Kiek man dar liko gyventi? Tai klausimai, kurie da\u017enai pasitinka, i\u0161girdus diagnoz\u0119 “v\u0117\u017eys”. \u0160i klastinga liga \u012fsisuka ne tik jauno, bet ir seno k\u016bne, ne tik sveikai besimaitinan\u010dio, bet nepaisan\u010dio […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":341,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-224","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/224","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=224"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/224\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":242,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/224\/revisions\/242"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/341"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=224"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=224"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=224"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}