{"id":234,"date":"2020-08-07T08:07:56","date_gmt":"2020-08-07T08:07:56","guid":{"rendered":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/?p=234"},"modified":"2025-09-27T13:03:48","modified_gmt":"2025-09-27T13:03:48","slug":"apie-padidinta-jautruma","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/?p=234","title":{"rendered":"Apie padidint\u0105 jautrum\u0105"},"content":{"rendered":"\n<p>\u0160\u012fkart nor\u0117\u010diau pakalb\u0117ti apie itin jautrius \u017emones, kurie pasi\u017eymi ypatybe, kai pasaul\u012f mato, girdi, u\u017euod\u017eia ir jau\u010dia kiek kitaip nei dauguma. Dom\u0117tis \u0161ia tema mane paskatino laikas nuo laiko ateinantys pacientai, kuri\u0173 suvokimas ir reakcijos \u012f lig\u0105 ar stresin\u0119 situacij\u0105 buvo padidinto jautrumo. Remiantis E.N.Aron knyga &#8220;Itin jautrus asmuo&#8221;, ap\u017evelgsiu \u0161i\u0105 savyb\u0119, siekdama pristatyti pagrindinius po\u017eymius bei sunkumus ir galimybes sau pad\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p>Profesor\u0117 psichoterapeut\u0117 Elaine N. Aron pateikia i\u0161sam\u0173 \u0161ios savyb\u0117s apibr\u0117\u017eim\u0105, kuris skamba trumpiniu DOES (liet. DARO). D simbolizuoja informacijos apdorojimo nuodugnum\u0105, t.y. \u0161ie \u017emon\u0117s prie\u0161 veikdami, stebi ir svarsto, intensyviai apm\u0105sto (angl. depth). Raid\u0117 O rei\u0161kia tai, jog \u0161ia savybe pasi\u017eymintys asmenys link\u0119 lengvai ir greitai sudirgti, nes \u012f visk\u0105 kreipdami daugiau d\u0117mesio, tiesiog pavargsta (angl. overstimulated). E rei\u0161kia stipri\u0105 empatij\u0105 ir d\u0117mesingum\u0105 emocin\u0117ms reakcijoms (angl. empathy). S simbolizuoja jautrum\u0105 (angl. sensitivity) visoms subtilyb\u0117ms, kurios yra aplinkui. Pasak profesor\u0117s &#8220;Jautrios nerv\u0173 sistemos tur\u0117jimas yra normali, i\u0161 esm\u0117s neutrali savyb\u0117.&#8221; Da\u017eniausiai \u0161i ypatyb\u0117 yra paveldima ir ja pasi\u017eymi vidutini\u0161kai 15-20 proc. gyventoj\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p>Dirbant su pacientais, kuriems teko patirti narkoz\u0119 ir operacij\u0105, pasteb\u0117jau, jog jei \u017emogus buvo jautresnis prie\u0161 lig\u0105, tai po gydymo \u0161i savyb\u0117 rei\u0161kiasi dar intensyviau. &#8220;Pasidariau skysta bala.&#8221;, &#8220;Negaliu \u017ei\u016br\u0117ti film\u0173, kuriuose yra smurto scen\u0173.&#8221;, &#8220;Pavargstu nuo artim\u0173j\u0173, kurie aplink mane. Trumpai galiu pab\u016bti ir gera kartu, bet ilgesnis bendravimas sekina, darausi pikta, irzli.&#8221; Tokios ir pana\u0161ios mintys atspindi itin jautri\u0173 asmen\u0173 b\u016bsen\u0105, kuri b\u016bna paveikta ne tik narkoz\u0117s, ilgo gydymo, skausmo, bet ir pasikeitusio k\u016bno, artim\u0173j\u0173 elgesio.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p>Kadangi \u0161i ypatyb\u0117 da\u017eniausiai laikoma paveldima, tai gali b\u016bti stebima jau nuo k\u016bdikyst\u0117s. Remiantis tyrimais nustatyta, jog jei \u012f pravirkus\u012f k\u016bdik\u012f greitai reaguojama (i\u0161skyrus tuos atvejus, kai reagavimas j\u012f dar labiau sudirgina), jis ma\u017eiau, o ne daugiau verks kai bus vyresnis. Ir \u010dia svarbu pamin\u0117ti saug\u0173 ir nesaug\u0173 prisiri\u0161im\u0105, kuris formuojasi priklausomai nuo globotoj\u0173. Kai mama yra pasirengusi ateiti \u012f pagalb\u0105, i\u0161kilus sunkumams, formuojasi saugus prisiri\u0161imas. Ta\u010diau kai globotojas yra prisl\u0117gtas, nesugeba r\u016bpintis ar apimtas depresijos nori jog vaikas tiesiog i\u0161nykt\u0173 ar mirt\u0173, tada k\u016bdikis stengsis i\u0161vis neprisiri\u0161ti ir tapti &#8220;veng\u0117ju&#8221;. Tokie vaikai, atskirti nuo tokio t\u0117vo ar mamos, atrodo visai abejingi. Psichoterapeut\u0117 Elaine N. Aron save laiko itin jautriu asmeniu ir tvirtina apie \u0161iuos \u017emones taip : &#8220;kaip kiti r\u016bpinosi jumis arba j\u016bs\u0173 k\u016bdikiu (k\u016bnu ), i\u0161 esm\u0117s nul\u0117m\u0117 ir tai, kaip j\u016bs dabar r\u016bpinat\u0117s savo k\u016bdikiu (k\u016bnu). Globotoj\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f j\u016bs\u0173<br>jautrum\u0105 suformavo ir j\u016bs\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f j\u012f. &#8220;. Kadangi yra dviej\u0173 tip\u0173 probleminiai globotojai &#8211; pernelyg glob\u0117ji\u0161ki ir pernelyg ned\u0117mesingi, taip egzistuoja du netinkami elgesio su savo k\u016bnu b\u016bdai, kuriuos naudoja itin jautr\u016bs asmenys. Pirmasis &#8211; st\u016bmimas save i\u0161or\u0117n, kuomet ver\u010diama pernelyg daug dirbti, per daug rizikuoti, tyrin\u0117ti. Antrasis &#8211; st\u016bmimas save vidun, kai saugojamasi nuo kit\u0173, u\u017esisklend\u017eiama viduje, kai i\u0161ties\u0173 trok\u0161tama pab\u016bti su kitais kartu. Tai du kra\u0161tutinumai, kurie trukdo gyventi pilnaverti\u0161k\u0105 gyvenim\u0105. Pvz.: keliauti po pasaul\u012f vienam, kuris link\u0119s save saugoti arba stumti vidun, gali b\u016bti ne\u012fveikiamas barjeras. Ta\u010diau galima prad\u0117ti nuo artim\u0173 kelioni\u0173 ir pa\u017einti save labiau, kas patinka ir kas ne, priimant vis didesnius i\u0161\u0161\u016bkius. Kad gyvenimas pasaulyje b\u016bt\u0173 kuo pilnaverti\u0161kesnis, \u012fdomesnis, svarbu b\u016bti tame pasaulyje. Itin jautr\u016bs asmenys, kurie save stumia pernelyg \u012f pasaul\u012f, da\u017enai veikiami aplinkos, skatinan\u010dios siekti tobulumo, konkurencijos, noro \u012frodyti savo vert\u0119 ir tokiu b\u016bdu save prievartauja ir pavargsta nuo tokio gyvenimo. Pirmiausiai, svarbu suvokti, kas taip \u012ftakoja. Galb\u016bt itin jautrus asmuo stengiasi \u012frodyti, jog yra be defekto arba pelnyti t\u0117v\u0173 meil\u0119. Be to tokius \u017emones vargina intuicija, kuri nuolat pateikia nauj\u0173 id\u0117j\u0173 sraut\u0105, kurias reikia realizuoti. Remiantis min\u0117tais elgesio pavyzd\u017eiais, galima tvirtinti, jog tarp \u0161i\u0173 \u017emoni\u0173 yra intravert\u0173 ir ekstravert\u0173, ta\u010diau da\u017eniau pasitaikantys yra save vidun stumiantys arba intravertai.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p>Itin jautr\u016bs asmenys gali b\u016bti laikomi droviais. Tyrimas parod\u0117, jog dauguma \u017emoni\u0173, kurie pirm\u0105kart bendravo su itin jautriais asmenimis, juos laik\u0117 droviais, \u0161i\u0105 b\u016bsen\u0105 prilygino nerimui, baug\u0161tumui, susivar\u017eymui ar bailumui. Tokios nuomon\u0117s taip pat laik\u0117si didesn\u0117 dalis psichin\u0117s sveikatos specialist\u0173. Socialinis diskomfortas, kuris remiasi \u012f per didel\u012f susijaudinim\u0105, trukdant\u012f veikti vie\u0161umoje, gali b\u016bti rimta problema tokiems asmenims. Psichoterapeut\u0117 Elaine N. Aron pateikia kelet\u0105 rekomendacij\u0173, kurios gal\u0117t\u0173 pagelb\u0117ti siekiant kontroliuoti susijaudinim\u0105:<\/p>\n\n\n\n<ol class=\"wp-block-list\">\n<li>Prisiminkite, jog pernelyg didelis jaudinimasis neb\u016btinai yra baim\u0117.<\/li>\n\n\n\n<li>Naudokite jaudinimosi ma\u017einimo \u012fg\u016bd\u017eius (pvz.: kv\u0117pavimo technikos).<\/li>\n\n\n\n<li>Susiraskite kit\u0173 itin jautri\u0173 asmen\u0173 ir pasikalb\u0117kite su jais.<\/li>\n\n\n\n<li>Ai\u0161kinkite savo \u012fpating\u0105 savyb\u0119 kitiems.<\/li>\n<\/ol>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p>Svarbu pasteb\u0117ti, jog \u0161iems \u017emon\u0117ms ypa\u010d svarbu pasitenkinimas darbe, dirbti pagal savo pa\u0161aukim\u0105. Tarp j\u0173 galima rasti \u012fvairiausi\u0173 profesij\u0173 \u017emoni\u0173, ta\u010diau beveik visi pasi\u017eymi polinkiu \u012f men\u0105 ir jiems patinka tai i\u0161reik\u0161ti. Beveik visi garsi\u0173 meninink\u0173 kaip asmen\u0173 tyrimai rodo, kad svarbiausia j\u0173 savyb\u0117 jautrumas. Kai demonstruojama k\u016bryba apima jautrumas, pakilimas, ta\u010diau kai darbas padarytas, pasirodymas baigtas, ateina netekties ir sumi\u0161imo jausmas. Nor\u0117dami suvaldyti jaudul\u012f, ne vienas menininkas grieb\u0117si alkoholio, narkotik\u0173 ar vaist\u0173, kas tik dar labiau sutrikdo organizmo pusiausvyr\u0105. Tod\u0117l svarbu ie\u0161koti kit\u0173 b\u016bd\u0173, kurie pad\u0117t\u0173 \u0161i\u0105 pusiausvyr\u0105 palaikyti. Tam tinkama yra fizin\u0117 veikla, psichoterapija, ta\u010diau svarbu surasti savo veiklos r\u016b\u0161\u012f ir \u017emog\u0173, su kuriuo u\u017esimegzt\u0173 atviras ir artimas ry\u0161ys.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p>P.S.: Knygoje &#8220;Itin jautrus asmuo&#8221; pateikiamas testas, kuris gali atskleisti skaitytojui ar jis yra \u0161iai grupei priklausantis asmuo.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p>Pabaigai. Egzistuoja pasaulyje jautrieji ir nejautrieji, kurie vieni kitiems reikalingi, nes mokina ir leid\u017eia pamatyti, suprasti ir pajausti i\u0161orin\u012f ir vidin\u012f gyvenim\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p>Literat\u016bra.<br>Elaine N.Aron . Itin jautrus asmuo. Kaip gyvuoti, kai pasaulis tave stelbia. V., 2016.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160\u012fkart nor\u0117\u010diau pakalb\u0117ti apie itin jautrius \u017emones, kurie pasi\u017eymi ypatybe, kai pasaul\u012f mato, girdi, u\u017euod\u017eia ir jau\u010dia kiek kitaip nei dauguma. Dom\u0117tis \u0161ia tema mane paskatino laikas nuo laiko ateinantys pacientai, kuri\u0173 suvokimas ir reakcijos \u012f lig\u0105 ar stresin\u0119 situacij\u0105 buvo padidinto jautrumo. Remiantis E.N.Aron knyga &#8220;Itin jautrus asmuo&#8221;, ap\u017evelgsiu \u0161i\u0105 savyb\u0119, siekdama pristatyti pagrindinius [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":352,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-234","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/234","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=234"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/234\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":243,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/234\/revisions\/243"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/352"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=234"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=234"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=234"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}