{"id":256,"date":"2020-12-19T16:43:06","date_gmt":"2020-12-19T16:43:06","guid":{"rendered":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/?p=256"},"modified":"2025-09-27T12:57:41","modified_gmt":"2025-09-27T12:57:41","slug":"apie-konfliktus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/?p=256","title":{"rendered":"Apie konfliktus"},"content":{"rendered":"\n<p>Konfliktai tokie nei\u0161vengiami kasdienyb\u0117je, kaip duona ant stalo, ta\u010diau retai susim\u0105stome apie tai, jog j\u0173 sprendimo b\u016bdai gali b\u016bti labai \u012fvair\u016bs priklausomai nuo asmenyb\u0117s tipo, situacijos ar \u012fgytos patirties. Be to svarbu \u017einoti, jog egzistuoja ne tik tarpasmeniniai ar tarpgrupiniai, bet vidiniai arba asmenyb\u0117s konfliktai. Bet pirmiausia, reik\u0117t\u0173 atsakyti \u012f klausim\u0105 &#8211; kas tai yra? Lietuvi\u0173 \u017eodyne apibr\u0117\u017eiamas \u0161is terminas taip:<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Konfliktas<\/strong> (lot. conflictus &#8211; susid\u016brimas) &#8211; prie\u0161ing\u0173 nesuderinam\u0173 nor\u0173, poreiki\u0173, tiksl\u0173 susid\u016brimas, sukeliantis sunki\u0173 i\u0161gyvenim\u0173; skiriama vidinis konfliktas ir konfliktas tarp individ\u0173 &#8211; dviej\u0173 \u017emoni\u0173 ar grupi\u0173; vidinis konfliktas &#8211; bema\u017e vienodai stipri\u0173, bet prie\u0161ing\u0173 nor\u0173, poreiki\u0173, interes\u0173 susid\u016brimas; konfliktas tarp individ\u0173 &#8211; susid\u016brimas toki\u0173 \u017emoni\u0173, kurie siekia nesuderinam\u0173 tiksl\u0173, turi prie\u0161ing\u0173 interes\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p>Daugelis m\u016bs\u0173 stengiasi i\u0161vengti konflikt\u0173, ta\u010diau tai ne\u012fmanoma, kadangi mes visi esame skirtingi su savo poreikiais ir interesais bei esame veikiami kit\u0173 \u017emoni\u0173, savo paties emocij\u0173. D\u0117l ko atsiranda konfliktai? Bene da\u017eniausiai pasitaikan\u010dios prie\u017eastys yra nes\u0105\u017einingumas, aplaidumas, ypatingas pasitik\u0117jimas savo nuomone ir \u012fsitikinimais, santyki\u0173 nei\u0161siai\u0161kinimas, negeb\u0117jimas nustatyti rib\u0173, netinkamas konflikto sprendimo b\u016bdas, slapti k\u0117slai ir baim\u0117. Ta\u010diau labiausiai paplitusi i\u0161 j\u0173 yra baim\u0117 &#8211; apsijuokti, prarasti reputacij\u0105, b\u016bti atstumtam, pa\u017eemintam, netekti darbo, pinig\u0173, \u017eem\u0117s, kito \u017emogaus, sveikatos ir t.t. Pvz.: pacientas, kuris po atliktos klubo s\u0105nario operacijos jau\u010dia skausm\u0105, nepastebi jokio sveikatos pager\u0117jimo (nors chirurgas \u017ead\u0117jo) nat\u016braliai gali jausti baim\u0119 d\u0117l ateities (ar gal\u0117s vaik\u0161\u010dioti kaip anks\u010diau ?) ir pykt\u012f ant gydytojo, kuris gali b\u016bti nukreiptas ir \u012f kitus specialistus esan\u010dius aplinkui. Visi\u0161kos nevilties ir bej\u0117gi\u0161kumo apimtas pacientas gali bandyti ie\u0161koti s\u0105junginink\u0173, kurie pritart\u0173 jam ir pad\u0117t\u0173 kovoti su neteisybe ir netvarka sveikatos sistemoje. Ta\u010diau u\u017e viso to slypi baim\u0117 gyventi nepilnaverti\u0161k\u0105 gyvenim\u0105. Kaip ir daugelyje kit\u0173 situacij\u0173, kuomet vengiama atvirai kalb\u0117ti apie mintis ir emocijas, nes yra baim\u0117 \u012fskaudinti kit\u0105, b\u016bti atstumtam, ap\u0161auktam, susipykti, netekti darbo ar dalies pajam\u0173, prarasti \u017emog\u0173. Tie, kurie nor\u0117t\u0173 i\u0161vengti konflikt\u0173 tur\u0117t\u0173 \u017einoti, jog pirmiausia reikalinga suvokti, kas vyksta ir d\u0117l ko, b\u016bti s\u0105\u017einingiems ir atsisakyti nuostatos &#8220;a\u0161 esu teisus&#8221; bei nor\u0117ti i\u0161spr\u0119sti nesutarim\u0105 taikiai ir abiems pus\u0117ms priimtinu b\u016bdu. Ta\u010diau jeigu tai nepavyksta, tuomet tenka rinktis vien\u0105 arba kit\u0105 konflikto sprendimo tip\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p>&#8220;Puolantieji &#8211; besiginantieji&#8221; atstovauja konkurencijos tip\u0105, kuriam b\u016bdinga karinga m\u0105stysena &#8220;akis &#8211; u\u017e ak\u012f, dantis &#8211; u\u017e dant\u012f&#8221;, d\u0117mesys sutelktas \u012f &#8220;a\u0161 esu teisus&#8221; ir &#8220;kitas yra neteisus&#8221; bei nor\u0105 patenkinti savo poreikius. \u0160iam tipui dar tinka apib\u016bdinimas &#8220;geriausia gynyba &#8211;<br>puolimas&#8221;. \u0160io tipo pavyzd\u017eiai gali b\u016bti ne tik \u0161eimyniniai konfliktai, kurie girdimi ir kaimynams, bet ir pasauliniai karai, revoliucijos, riau\u0161\u0117s. Gali pasirodyti, jog toks b\u016bdas yra pats blogiausias i\u0161 vis\u0173, ta\u010diau nevisuomet. Egzistuoja sveika konkurencija rinkoje, kuri skatina tobulinti \u012fmoni\u0173 darb\u0105, kelti darbuotoj\u0173 kvalifikacij\u0105 ir kurti naujus produktus \u017emoni\u0173 gerovei bei nat\u016brali gynybin\u0117 reakcija, kuomet pama\u010dius skriaud\u017eiam\u0105 senel\u012f ar vaik\u0105 gatv\u0117je kyla noras apsaugoti ir kovoti su neteisybe.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p>&#8220;Taikdariai&#8221; stengiasi prisitaikyti ir vengia spr\u0119sti problemas, nes &#8220;nenori kautis&#8221; ir ver\u010diau renkasi &#8220;\u0161vent\u0105 ramyb\u0119&#8221;, nes &#8220;kum\u0161\u010diais dar niekam nepavyko laim\u0117ti&#8221;. J\u0173 m\u0105stysenoje jau\u010diasi pasyvus prie\u0161i\u0161kumas ir tylus \u012fsitikinimas savo teisumu bei atsakomyb\u0117s spr\u0119sti i\u0161kilusius sunkumus vengimas. \u0160io tipo atstovai nesprend\u017eia konflikt\u0173, bet neprie\u0161tarauja, kad kita pus\u0117 pasiimt\u0173 to, ko pageidauja. Pvz.: mama d\u0117l &#8220;\u0161ventos ramyb\u0117s&#8221; nuryja nuoskaud\u0105 d\u0117l skaud\u017ei\u0173 s\u016bnaus \u017eod\u017ei\u0173, kurie skirti jai ar t\u0117vui, bei stengiasi ka\u017ekaip visk\u0105 &#8220;u\u017eglaistyti&#8221; ir pateisinti tok\u012f jo elges\u012f paauglyst\u0117s mai\u0161tavimu, netvarka mokykloje ar kokia nors susidariusia situacija ir sutinka patenkinti nor\u0105 \u012fsigyti kok\u012f nors daikt\u0105 ar gr\u012f\u017eti namo kada panor\u0117jus. Toks nutyl\u0117jimas &#8211; tai nei\u0161spr\u0119stas konfliktas, kuris gali virsti nuoskauda ar vidiniu konfliktu.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p>&#8220;Vengiantieji&#8221; bijo atvirai ir s\u0105\u017einingai kalb\u0117ti apie sunkumus, ignoruoja problemas ir konfliktus, tarsi j\u0173 visai neb\u016bt\u0173. Tai &#8220;aukos&#8221; m\u0105stysena, paremta menkaverti\u0161kumu ir bevilti\u0161kumu. Tikimasi, jog problema pati i\u0161sispr\u0119s, ta\u010diau ilgainiui besikaupiantys sunkumai gali vien\u0105 dien\u0105 sprogti. Be to kita pus\u0117, kuri dalyvauja konflikte, gali jausti, jog jos vengiama. \u0160is b\u016bdas yra tinkamas, kai n\u0117ra galimyb\u0117s patenkinti savo poreikius ar konfliktas nelie\u010dia tiesiogini\u0173 interes\u0173, kai reikia surinkti daugiau informacijos ar yra svarbesni\u0173 problem\u0173. Pvz.: pacient\u0117 reabilitacijos metu gyvendama viename kambaryje su kita moterimi, kuri nakt\u012f garsiai knarkia, gali bijoti atvirai kalb\u0117ti apie tai ir stengtis neparodyti savo nepasitenkinimo bei nuovargio, motyvuodama tuo, jog<br>ilgai taip nebus, dar pakent\u0117s kelet\u0105 dien\u0173 ir vis tiek i\u0161va\u017eiuos. Jei n\u0117ra galimyb\u0117s pakeisti kambario,tuomet tai galimas sprendimo b\u016bdas (be to yra dar ir aus\u0173 kam\u0161tukai, kurie bent i\u0161 dalies pad\u0117t\u0173 suma\u017einti gars\u0105).<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p>&#8220;Siekiantys lygi\u0173j\u0173&#8221; arba kompromiso atstovai stengiasi priimti bendr\u0105 sprendim\u0105, ta\u010diau jis yra tik i\u0161 dalies patenkinantis abi puses. Jiems r\u016bpi tikslai ir santykiai. Tai ie\u0161kojimas aukso vidurio, su i\u0161liekan\u010diu noru &#8220;b\u016bti teisiam&#8221;. \u0160iam tipui svarbu \u017einoti, jog ir toliau gal\u0117s laikytis savo nuostat\u0173. Kadangi n\u0117 viena pus\u0117 n\u0117ra iki galo patenkinta sprendimu, tod\u0117l ilgainiui vengiama jo laikytis. \u0160is b\u016bdas taikytinas, kai abiej\u0173 konfliktuojan\u010di\u0173j\u0173 galia yra pana\u0161i, kai sprendimui priimti n\u0117ra laiko ar siekiami tikslai ne itin svarb\u016bs.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p>&#8220;Bendradarbiaujantieji&#8221; yra geranori\u0161kai nusiteik\u0119 vienas kito at\u017evilgiu ir stengiasi ie\u0161koti originali\u0173 sprendim\u0173, patenkinan\u010di\u0173 abiej\u0173 poreikius ir gerinan\u010di\u0173 tarpusavio santykius. \u0160is b\u016bdas reikalauja pakankamai daug laiko, pastang\u0173, pasitik\u0117jimo vienas kitu ir k\u016brybi\u0161kumo. Konflikto dalyviai stengiasi \u012fveikti ne vienas kit\u0105, bet esam\u0105 sunkum\u0105 ir link\u0119 laikytis priimto sprendimo. Bendradarbiaujantis pavyzdys gali b\u016bti vie\u0161as renginys, kurio metu dalyvauja \u012fvairi\u0173 organizacij\u0173 atstovai, pristatantys savas veiklas ar produktus, siekiantys daryti sklaid\u0105, u\u017emegzti naujus ry\u0161ius. Kitas pavyzdys &#8211; t\u0117v\u0173 ir mokytoj\u0173 bendradarbiavimas, siekiant pagerinti mokini\u0173 mokymosi s\u0105lygas ir pad\u0117ti spr\u0119sti i\u0161kilusius sunkumus ir daugelis kit\u0173 tarpasmenini\u0173 pavyzd\u017ei\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p>Pabaigai. Negalima nuvertinti nei vieno konflikto sprendimo tipo atsi\u017evelgiant \u012f aplinkybes ir kontekst\u0105, kuriame jis yra taikomas. Svarbiausia suvokti konflikt\u0105 ir s\u0105moningai ie\u0161koti tinkamiausio b\u016bdo j\u012f spr\u0119sti. Priklausomai nuo laiko s\u0105naud\u0173, vertybi\u0173 ir galimybi\u0173 reik\u0117t\u0173 rinktis adekvat\u0173 sprendim\u0105, \u012fvertinus tai, jog yra ne vienas kelias.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Konfliktai tokie nei\u0161vengiami kasdienyb\u0117je, kaip duona ant stalo, ta\u010diau retai susim\u0105stome apie tai, jog j\u0173 sprendimo b\u016bdai gali b\u016bti labai \u012fvair\u016bs priklausomai nuo asmenyb\u0117s tipo, situacijos ar \u012fgytos patirties. Be to svarbu \u017einoti, jog egzistuoja ne tik tarpasmeniniai ar tarpgrupiniai, bet vidiniai arba asmenyb\u0117s konfliktai. Bet pirmiausia, reik\u0117t\u0173 atsakyti \u012f klausim\u0105 &#8211; kas tai yra? [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":351,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-256","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/256","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=256"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/256\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":259,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/256\/revisions\/259"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/351"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=256"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=256"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=256"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}