{"id":324,"date":"2020-04-30T08:00:19","date_gmt":"2020-04-30T08:00:19","guid":{"rendered":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/?p=324"},"modified":"2025-09-27T12:56:46","modified_gmt":"2025-09-27T12:56:46","slug":"prasmes-beieskant","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/?p=324","title":{"rendered":"Prasm\u0117s beie\u0161kant"},"content":{"rendered":"\n<p><strong>Pradedant kalb\u0117ti apie prasm\u0119, nor\u0117t\u0173si prisiminti i\u0161sakytas mintis pra\u0117jusio \u0161e\u0161tadienio \u201eBir\u0161tono versm\u0117se\u201c spausdintame straipsnyje, kuriame buvo ap\u017evelgtos pagal P.Tillich\u2019\u0105 2 egzistencinio nerimo formos: likimo ir mirties bei kalt\u0117s ir pasmerkimo nerimas. Kadangi jis neturi savo konkretaus objekto, tod\u0117l stengiasi \u012fsik\u016bnyti per \u012fvairias baimes, priklausomai nuo jo tipo (pvz.: lig\u0173, virus\u0173, nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 baim\u0117s priklauso likimo ir mirties nerimui). Be to, \u201eesminis nerimas d\u0117l gr\u0119sian\u010dios neb\u016bties negali b\u016bti panaikintas. Jis priklauso pa\u010diai egzistencijai.\u201c \u0160ios nerimo formos arba tipai yra b\u016bdingi kiekvienam \u017emogui, ta\u010diau kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 esame jautresnis arba turime vyraujant\u012f nerimo tip\u0105, kuris rei\u0161kiasi per baimes.<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p>\u0160iandien pakalb\u0117siu apie tre\u010di\u0105j\u012f egzistencinio nerimo tip\u0105 \u2013 tu\u0161tumos ir prasm\u0117s praradimo (beprasmyb\u0117s) nerim\u0105, kurio galutinis r\u016bpestis \u2013 beprasmyb\u0117 arba visi\u0161kas prasm\u0117s praradimas. Prasm\u0117s s\u0105voka priklauso dvasinio gyvenimo turiniui. D\u0117l ko a\u0161 mokausi? D\u0117l ko a\u0161 dirbu \u0161\u012f darb\u0105? D\u0117l ko a\u0161 bendrauju su \u017emon\u0117mis? D\u0117l ko a\u0161 kuriu \u0161eim\u0105? D\u0117l ko a\u0161 gyvenu? \u0160ie ir kiti pana\u0161\u016bs klausimai atspindi \u017emogaus dvasinio gyvenimo prasm\u0119. Psichologas, V.Franklis, kuriam teko pabuvoti Au\u0161vico stovykloje, ypa\u010d daug d\u0117mesio skyr\u0117 prasm\u0117s temai savo knygose bei suk\u016br\u0117 logoterapij\u0105 \u2013 sistem\u0105, padedan\u010di\u0105 \u017emogui ie\u0161koti savo gyvenimo prasm\u0117s ir j\u0105 atrasti. Jis akcentavo dvasinio matmens svarb\u0105 pilnaver\u010diam gyvenimui, kuris apima tokius faktorius, kaip prasm\u0117s siekimas, orientacija \u012f gyvenimo tiksl\u0173 realizavim\u0105, k\u016brybi\u0161kumas, vaizduot\u0117, intuicija, savo galimos ateities \u012f\u017evalga, sugeb\u0117jimas myl\u0117ti, i\u0161girsti s\u0105\u017ein\u0117s bals\u0105. Susid\u016brus su gyvenimo sunkumais, o ypa\u010d su tokiomis \u017eiauriomis i\u0161likimo s\u0105lygomis, kurias i\u0161gyveno konclagerio kaliniai, psichologas V.Franklis steb\u0117jo \u017emones, kurie skirtingai reagavo \u012f bad\u0105, \u0161alt\u012f, antisanitarij\u0105, ligas, kito \u017emogaus skausm\u0105, kan\u010di\u0105 bei nor\u0105 gyventi. Pasak knygos \u201e\u017dmogus ie\u0161ko prasm\u0117s\u201c autoriaus, i\u0161likdavo tie \u017emon\u0117s, kurie u\u017euot klaus\u0119: \u201eKod\u0117l taip atsitiko man? Kod\u0117l Dievas (ar likimas man toks negailestingas)?\u201c, \u2013 sav\u0119s klausdavo kitaip: \u201eK\u0105 a\u0161 galiu padaryti net \u0161iomis siaubingomis s\u0105lygomis?\u201c. Ir \u010dia jau prasideda kelias \u012f prasm\u0119.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p>Pagal P.Tillich\u2019\u0105, tu\u0161tuma ir prasm\u0117s praradimas i\u0161rei\u0161kia neb\u016bties gr\u0117sm\u0119 dvasiniam gyvenimui. \u0160i gr\u0117sm\u0117 slypi \u017emogaus baigtinume ir \u012fgyvendinama jo susvetim\u0117jimu, sav\u0119s atsisakymu. Fanatizmas yra kaip pavyzdys, kuris susij\u0119s su dvasiniu pasidavimu, sav\u0119s atsisakymu. \u201eJau\u010diu viduje tu\u0161tum\u0105\u201c, \u201eNematau prasm\u0117s\u201c, \u201eMano dienos slenka tu\u0161\u010diai.\u201c \u2013 tai pasakymai, kuriuos tenka i\u0161girsti ne tik psichologo kabinete, bet grei\u010diausiai ir ne vienam skaitytojui. D\u0117l ko tai vyksta? Kas atsitinka? Bendraudama su pacientais, m\u0117gstu pasitelkti \u012fvairius palyginimus, kad b\u016bt\u0173 galima vizualiai ir ai\u0161kiai suprasti apie k\u0105 kalbama. \u012esivaizduokite, jog j\u016bs\u0173 vidus yra tarsi namai, kurie tik jums \u017einomi. Yra kambarys, skirtas darbui, kambarys, skirtas sutuoktiniui, kambarys \u2013 t\u0117\u010diui, kambarys \u2013 mamai, kambarys \u2013 draugams, kambarys \u2013 sau, kambarys \u2013 Dievui ir t.t. Gyvenime taip atsitinka, jog mes prarandame artimuosius, draugus, bendradarbius, darbus, pareigas, savo paties k\u016bno dalis, organus ir i\u0161gyvename netekt\u012f, praradimo, tu\u0161tumos jausm\u0105. Ir neb\u016btinai turi ka\u017ekas mirti, kad atsirast\u0173 tu\u0161tuma. Prisiminkite tuos \u017emones, kurie, sulauk\u0119 pensijinio am\u017eiaus, i\u0161gyvena sunk\u0173 period\u0105, kai vis\u0105 gyvenim\u0105 dirb\u0119 m\u0117gstam\u0105 darb\u0105 ir jaut\u0119si reikalingi, staiga nebeturi kur eiti. Atsirado daug laiko. Arba taip pavadint\u0105 \u201etu\u0161\u010dio lizdo\u201c sindrom\u0105, kuomet vaikai palieka t\u0117v\u0173 namus ir kuria savo \u0161eimas, t\u0117vams sunku ne tik, kad namai tampa tu\u0161ti, bet ir viduje tarsi atsiveria tu\u0161tuma, kuri labai glaud\u017eiai susijusi su prasm\u0117s suvokimu. Kai mes netenkame to, k\u0105 anks\u010diau branginome, vertinome, d\u0117l ko gyvenome, tuomet nei\u0161vengiamai pajuntame tu\u0161tumos jausm\u0105, kurio intensyvumas, dydis priklausys nuo pa\u010dio \u017emogaus. Prisiminkime, kaip svarbu pripa\u017einti savo jausmus, kokie jie i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra, leisti jiems b\u016bti, kad jie gal\u0117t\u0173 i\u0161eiti, bet ne ignoruoti ar bijoti, sl\u0117pti juos po mandagumo kauke. Kuo \u017emogus vyresnis, tuo daugiau jam yra tek\u0119 palaidoti artim\u0173j\u0173, gimini\u0173, draug\u0173, kaimyn\u0173. Taip atsiranda ir daugiau tu\u0161tumos, o kartu su ja ir ma\u017eiau prasm\u0117s gyventi. Ta\u010diau pasitelkus V.Frankl\u012f, kuris, \u017einodamas, jog neteko savo artimiausi\u0173 \u017emoni\u0173 \u2013 t\u0117v\u0173, \u017emonos, surado prasm\u0119, pad\u0117jusi\u0105 jam ne tik i\u0161gyventi lageryje, bet ir sulaukti garbingo am\u017eiaus. Tai jo psichoterapinis darbas, paremtas logoterapija, d\u0117stytojavimas daugelyje pasaulio viet\u0173, jo knygos, kurios \u012fkv\u0117p\u0117 ir \u012fkvepia \u017emones ie\u0161koti prasm\u0117s, kai jos nematyti.<br>I\u0161 ties\u0173 baisu ir neramu gyventi, kai n\u0117ra prasm\u0117s. Kur jos ie\u0161koti? Kaip supratote, universalios ir vienintel\u0117s prasm\u0117s n\u0117ra. Kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 gali j\u0105 pasirinkti ir gyventi d\u0117l jos. Ka\u017ekas renkasi gyventi d\u0117l sutuoktinio,vaik\u0173, an\u016bk\u0173, m\u0117gstamos veiklos, darbo, nam\u0173, gyvuli\u0173, namini\u0173 gyv\u016bn\u0117li\u0173, sav\u0119s paties ar dar ka\u017eko kito. O j\u016bs d\u0117l ko gyvenate?<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p>Prisiminus likimo ir mirties nerim\u0105, kuris rei\u0161kiasi per \u012fvairiausias baimes, kai tolumoje tarsi horizonte \u017emogus regi mirt\u012f, kas baisiausia gali nutikti. Tu\u0161tumos ir prasm\u0117s praradimo nerimas rei\u0161kiasi per baimes (pvz.: baim\u0117 prarasti tai, kas vertinga, brangu, kas suteikia gyvenimui prasm\u0119). Kas tai yra? Pagal P.Tillich\u2019\u0105, beprasmyb\u0117 \u2013 tai prasm\u0117s, kuri \u012fprasmina visas kitas prasmes, praradimas. \u0160is terminas vartojamas i\u0161reik\u0161ti absoliu\u010diai dvasinio sav\u0119s teigimo gr\u0117smei, o tu\u0161tuma \u2013 s\u0105lyginei gr\u0117smei. Dvasinis sav\u0119s teigimas \u2013 tai sud\u0117tingas apib\u016bdinimas, kur\u012f galima suvokti kaip savo paties vidinio gyvenimo i\u0161pildym\u0105. Jeigu yra dvasinis sav\u0119s teigimas, vadinasi, egzistuoja ir prie\u0161ingas \u0161iam terminui \u017eodis, tai dvasinis sav\u0119s neigimas. Prisiminus prad\u017eioje min\u0117t\u0105 mint\u012f, jog gr\u0117sm\u0117 slypi \u017emogaus baigtinume ir \u012fgyvendinama jo susvetim\u0117jimu, sav\u0119s atsisakymu, galima sakyti, jog dvasinis sav\u0119s neigimas yra tolygus sav\u0119s atsisakymui ar susvetim\u0117jimui. \u201eSvetimas sau\u201c \u2013 tai b\u016bsena, kai \u017emogus nepaiso savo poreiki\u0173, nesistengia \u012fsiklausyti \u012f k\u016bno ir sielos skleid\u017eiamus signalus, tampa abejingas savo gyvenimui. Ta\u010diau \u010dia galima kelti klausim\u0105 ne \u201eAr?\u201c, bet \u201eKiek a\u0161 esu svetimas sau?\u201c. Vidinis pasaulis yra tarsi min\u0117tieji namai, kuriuose galima jaustis kaip \u0161eimininkui ar tarsi svetimam, kuris nesir\u016bpina nam\u0173 \u0161vara, tvarka, jam ne\u012fdomu, kas vyksta, kokie sve\u010diai lankosi ir kas gyvena. Ta\u010diau da\u017eniausiai \u017emogui visgi ka\u017ekas yra \u012fdomu, jis susir\u016bpin\u0119s kai kuriais kambariais ir stengiasi d\u0117l j\u0173, nes tai yra svarbu, ten gali slyp\u0117ti prasm\u0117, kuri gali keistis laiko at\u017evilgiu. Psichologai d\u0117l \u0161ios prie\u017easties ir bando kelti klausimus, d\u0117l ko \u017emogus renkasi vien\u0105 ar kit\u0105 elgesio b\u016bd\u0105, d\u0117l ko renkasi taip gyventi, nes \u010dia b\u016bna u\u017esl\u0117pta prasm\u0117. Visi\u0161ka beprasmyb\u0117 yra kaip kra\u0161tutin\u0117 dvasinio gyvenimo b\u016bsena, kai asmuo nebemato jokios prasm\u0117s savo gyvenime, k\u016bnas egzistuoja, gyvena, bet dvasinis gyvenimas mir\u0119s arba apmir\u0119s. Kiek yra gyvybingas ar mir\u0119s \u017emogus, galima tiesiog pajusti bendraujant. Steb\u0117jimas aki\u0173, kurios tarsi \u017evilga arba atgyja, kalbant svarbia tema, parodo, kuriose srityse yra gyvenama ypa\u010d aktyviai, o kur yra apleista, apmir\u0119, skausminga.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p>Apibendrinant svarbu \u017einoti, jog \u017emogus turi \u012fgimt\u0105 poreik\u012f ie\u0161koti ne tik laim\u0117s, bet ir prasm\u0117s, nors ir \u017einant, kad jis yra ribotas, pa\u017eeid\u017eiamas, sergantis. Ir tos paie\u0161kos t\u0119siasi vis\u0105 gyvenim\u0105, pradedant nuo valandos, skirtos susitikimui su kitu \u017emogumi \u012fprasminimo ir baigiant savo gyvenimo nuveikt\u0173 darb\u0173 apibendrinimu.<\/p>\n\n\n\n<p><br>Literat\u016bra: V.Franklis. \u017dmogus ie\u0161ko prasm\u0117s. Katalik\u0173 pasaulio leidiniai., 2008; P.Tillich. Dr\u0105sa b\u016bti. Vaga., 1999.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pradedant kalb\u0117ti apie prasm\u0119, nor\u0117t\u0173si prisiminti i\u0161sakytas mintis pra\u0117jusio \u0161e\u0161tadienio \u201eBir\u0161tono versm\u0117se\u201c spausdintame straipsnyje, kuriame buvo ap\u017evelgtos pagal P.Tillich\u2019\u0105 2 egzistencinio nerimo formos: likimo ir mirties bei kalt\u0117s ir pasmerkimo nerimas. Kadangi jis neturi savo konkretaus objekto, tod\u0117l stengiasi \u012fsik\u016bnyti per \u012fvairias baimes, priklausomai nuo jo tipo (pvz.: lig\u0173, virus\u0173, nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 baim\u0117s priklauso likimo [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":345,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-324","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/324","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=324"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/324\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":325,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/324\/revisions\/325"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/345"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=324"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=324"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=324"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}