{"id":332,"date":"2021-03-05T08:58:16","date_gmt":"2021-03-05T08:58:16","guid":{"rendered":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/?p=332"},"modified":"2025-09-27T12:59:48","modified_gmt":"2025-09-27T12:59:48","slug":"apie-sielvarta","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/?p=332","title":{"rendered":"Apie sielvart\u0105"},"content":{"rendered":"\n<p><strong>Kam n\u0117ra tek\u0119 sielvartauti, praradus artim\u0105 \u017emog\u0173, augintin\u012f ar persikraus\u010dius \u012f nauj\u0105 viet\u0105? Turb\u016bt nerasime tokio \u017emogaus, kuris n\u0117ra pajut\u0119s sielvarto \u201eskonio\u201c. \u0160is rei\u0161kinys ir su juo susij\u0119 mitai yra pla\u010diai paplit\u0119 m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je ne tik paskutiniu metu, bet per vis\u0105 \u017emonijos istorij\u0105. Kas yra sielvartas ir kaip j\u012f \u012fveikti? Kokie yra i\u0161plit\u0119 mitai, susij\u0119 su \u0161iuo rei\u0161kiniu? Pabandysiu pakalb\u0117ti, remdamasi psicholog\u0173 J.W.James, R.Friedman ir dr. L.L. Matthews para\u0161yta knyga \u201eKai sielvartauja vaikai\u201c, kuri skirta suaugusiesiems, kad jie pad\u0117t\u0173 vaikams lengviau i\u0161gyventi artim\u0173j\u0173 mirt\u012f, t\u0117v\u0173 skyrybas, augintinio ir kitas netektis.<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p>\u201eSielvartas yra jausm\u0173 prie\u0161tara, sukelta \u012fprasto elgsenos modelio poky\u010di\u0173 ar pabaigos.\u201c (J.W.James, R.Friedman, dr. L.L. Matthews, 2009).<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p>Visuotin\u0117je lietuvi\u0173 enciklopedijoje sielvartas apibr\u0117\u017eiamas kaip \u201elabai skausmingas netekties i\u0161gyvenimas\u201c. Stipriausi\u0105 sielvart\u0105 sukelia fizin\u0117 (mirtis) arba psichin\u0117 (i\u0161siskyrimas) mylimo asmens netektis, darbo, nam\u0173 praradimas. Sielvartas rei\u0161kiasi tam tikrais s\u0105mon\u0117s sutrikimais: nestipriu nerealumo jausmu (dar vadinamu nes\u0105moningu neigimu), padid\u0117jusiu emociniu nutolimu nuo kit\u0173 \u017emoni\u0173, laiko t\u0117km\u0117s nejautimu. &lt;\u2026> Da\u017enai apima kalt\u0117s jausmas, pyktis ne tik ant praradimo kaltininko, bet ir ant vis\u0173 \u017emoni\u0173. \u0160ie jausmai pama\u017eu gali sukelti depresij\u0105, miego sutrikimus, galvos skausm\u0105. Sielvartas yra sunkus i\u0161gyvenimas, bet jo reikia asmenybei: sukeldamas aplinkini\u0173 gailest\u012f, jis stiprina ry\u0161ius su kitais \u017emon\u0117mis, be to, susilpnina ir padeda nutraukti emocinius saitus, siejan\u010dius su netekties objektu, ir atgauti dvasin\u0119 autonomij\u0105. I\u0161gyvendamas sielvart\u0105, \u017emogus stipr\u0117ja ir br\u0119sta dvasi\u0161kai. Jeigu \u017emogus stengiasi i\u0161vengti sielvarto ir slopina savyje nat\u016braliai kylant\u012f jausm\u0105, gali kilti \u012fvairi\u0173 psichini\u0173 ir somatini\u0173 sutrikim\u0173.\u201c Jeigu jis mums yra reikalingas ir padeda br\u0119sti bei atgauti dvasin\u0119 autonomij\u0105, tai d\u0117l ko mes jo taip vengiame ir vos susid\u016br\u0119 su sielvartaujan\u010diu \u017emogumi, sakome \u201eb\u016bk tvirtas\u201c, \u201eimkis veiklos\u201c, \u201elaikas gydo visas \u017eaizdas\u201c ar \u201esusirask kit\u0105 \u017emog\u0173\u201c? \u0160ie ir kiti teiginiai arba mitai tik trukdo i\u0161gyventi ir paleisti sielvart\u0105. Ta\u010diau mes juos esame per\u0117m\u0119 i\u0161 kartos \u012f kart\u0105 ir nebemokame kitaip. Galb\u016bt vengiame jausti tai ar b\u016bti \u0161alia sielvartaujan\u010dio \u017emogaus, nes tai yra nemalonu, vargina, apsunkina ir kelia \u012ftamp\u0105 d\u0117l jausm\u0173 sumai\u0161ties?<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p>Kaip i\u0161gyventi sielvart\u0105, kad jis netrukdyt\u0173 gyventi? Prad\u017eioje vert\u0117t\u0173 atpa\u017einti egzistuojan\u010dius vidinius \u012fsitikinimus, kurie trukdo tai padaryti. Pasak knygos \u201eKai sielvartauja vaikai\u201c autori\u0173, egzistuoja 6 pagrindiniai mitai, kurie neleid\u017eia sielvartauti:<\/p>\n\n\n\n<ol class=\"wp-block-list\">\n<li>Neli\u016bd\u0117k!<\/li>\n\n\n\n<li>Tai, ko netekai, pakeisk kuo nors kitu.<\/li>\n\n\n\n<li>Sielvartauti reikia vienam.<\/li>\n\n\n\n<li>B\u016bk tvirtas.<\/li>\n\n\n\n<li>Imkis veiklos.<\/li>\n\n\n\n<li>Laikas gydo visas \u017eaizdas.<\/li>\n<\/ol>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p>Turb\u016bt atpa\u017einote vien\u0105 ar kit\u0105 teigin\u012f, kur\u012f teko gird\u0117ti ar sakyti sielvartaujan\u010diam? Ir tai nat\u016bralu, kadangi mes ka\u017ekada gird\u0117jome, kai m\u016bs\u0173 t\u0117vai ar seneliai kalb\u0117jo pana\u0161ius \u017eod\u017eius, nes ir jie gird\u0117jo i\u0161 savo t\u0117v\u0173. O gal kai kas i\u0161 m\u016bs\u0173 augo kitokioje aplinkoje ir i\u0161moko kit\u0173 \u017eod\u017ei\u0173? Da\u017enas i\u0161 m\u016bs\u0173 esame u\u017estrig\u0119 savo sielvarte. Kai \u017emogus vis kartoja ir kartoja t\u0105 pa\u010di\u0105 istorij\u0105, guosdamasis, sk\u0173sdamasis ar piktindamasis, gail\u0117damas sav\u0119s ar prarasto artimojo, galima \u012ftarti, jog jam ka\u017ekas trukdo i\u0161gyventi sielvart\u0105. Tokiu atveju svarbu pa\u017evelgti \u012f tas kli\u016btis, kaip u\u017etvankas, kurios neleid\u017eia tek\u0117ti gyvybinei jausm\u0173 upei. Tai padaryti n\u0117ra lengva vienam, ir paprastai reikia kito \u017emogaus, su kuriuo b\u016bt\u0173 galima pasikalb\u0117ti: \u201ed\u0117l ko pykstu?\u201c, \u201ed\u0117l ko jau\u010diuosi kaltas?\u201c, \u201ek\u0105 svarbaus nesp\u0117jau pasakyti artimajam?\u201c ar \u201ekokie \u0161vies\u016bs prisiminimai, susij\u0119 su netektimi, yra i\u0161lik\u0119?\u201c<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p>Svarbu atsiminti, kad norint i\u0161gyventi sielvart\u0105, reikia atlikti tam tikrus veiksmus. Tai neateis savaime laikui b\u0117gant, nes laikas \u017eaizd\u0173 negydo. Tai savoti\u0161kas emocini\u0173 santyki\u0173 u\u017ebaigimas, kuris reikalauja pastang\u0173. N\u0117ra auksinio recepto, kuris tikt\u0173 visiems, bet yra gair\u0117s, kurios gali pad\u0117ti i\u0161gyventi sielvart\u0105. Be to, niekada nepamir\u0161ite, jog buvo toks \u017emogus ar tur\u0117jote tok\u012f augintin\u012f, ta\u010diau prisiminus apie j\u012f, skausmas nebus toks \u0161ird\u012f draskantis. J.W.James, R.Friedman ir dr. L.L. Matthews jau 25 metus padeda \u017emon\u0117ms i\u0161gyventi sielvart\u0105 ir yra suk\u016br\u0119 model\u012f, kuris remiasi 4 emocij\u0173 kategorijomis. Taigi sudedamosios sielvarto \u012fveikos dalys yra:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>Atsipra\u0161ymas. Atsipra\u0161oma u\u017e tai, k\u0105 padar\u0117me ar nepadar\u0117me \u017emogui (ar augintiniui), kurio netekome. Pvz.: Atsipra\u0161au, kad per ma\u017eai tau skyriau d\u0117mesio, kad paskutin\u012fkart, kai mat\u0117m\u0117s, skub\u0117jau ir nepaklausiau, kaip tu jautiesi.<\/li>\n\n\n\n<li>Atleidimas. Rei\u0161kia nejausti apmaudo skriaud\u0117jui. I\u0161sakoma ar i\u0161ra\u0161oma u\u017e kokius dalykus yra atleid\u017eiama. Pvz.: Atleid\u017eiu tau u\u017e tuos kartus, kai pakeldavai prie\u0161 mane balso ton\u0105, buvai \u0161iurk\u0161tus.<\/li>\n\n\n\n<li>Svarb\u016bs emociniai pasakymai. Tai \u012fvair\u016bs reik\u0161mingi sakiniai, kuriuos pav\u0117luota pasakyti. Pvz.: Tu buvai ir esi man labai brangus. A\u0161 tave myliu. Niekada tav\u0119s nepamir\u0161iu. Sudie.<\/li>\n\n\n\n<li>\u0160vies\u016bs prisiminimai. Pvz.: Visuomet prisiminsiu tuos vakarus, kai mes kartu s\u0117d\u0117davome ir kalb\u0117davom\u0117s, kai vaik\u0161\u010diodavome po park\u0105 ir klausydavom\u0117s pauk\u0161\u010di\u0173 \u010diulb\u0117jimo.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p>Svarbu \u017einoti, kad kiekvienas sielvartas, ar jis b\u016bt\u0173 susij\u0119s su \u017emogaus ar augintinio netektimi, ar su nutr\u016bkusiu santykiu (pvz.: skyrybomis) i\u0161gyvenamas 100 procent\u0173. N\u0117ra vienodo sielvarto. Palaidojus vyr\u0105, t\u0117t\u012f, mam\u0105 ar s\u016bn\u0173, sielvarto skonis bus kitoks, nes santykis su kiekvienu i\u0161 \u0161i\u0173 \u017emoni\u0173 yra skirtingas. Pasteb\u0117ta, jog vaikai, nuo 4 iki 7 met\u0173, geba nat\u016braliai i\u0161jausti sielvart\u0105, praeidami jau min\u0117tus etapus. Tod\u0117l suaugusieji gal\u0117t\u0173 i\u0161 j\u0173 pasimokyti, bet netrukdyti jiems, sakydami \u201eNeverk\u201c ar \u201eImk saldain\u012f ir apsiramink\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p>Apibendrinimui. Sielvartas yra reikalingas etapas m\u016bs\u0173 sielai, mokina atsisveikinti ir augina dvasi\u0161kai, primindamas apie tai, jog gyvenime yra prad\u017eia ir pabaiga.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p>Literat\u016bra: J.W.James, R.Friedman, dr. L.L. Matthews. Kai sielvartauja vaikai. 2009.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kam n\u0117ra tek\u0119 sielvartauti, praradus artim\u0105 \u017emog\u0173, augintin\u012f ar persikraus\u010dius \u012f nauj\u0105 viet\u0105? Turb\u016bt nerasime tokio \u017emogaus, kuris n\u0117ra pajut\u0119s sielvarto \u201eskonio\u201c. \u0160is rei\u0161kinys ir su juo susij\u0119 mitai yra pla\u010diai paplit\u0119 m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je ne tik paskutiniu metu, bet per vis\u0105 \u017emonijos istorij\u0105. Kas yra sielvartas ir kaip j\u012f \u012fveikti? Kokie yra i\u0161plit\u0119 mitai, susij\u0119 [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":342,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-332","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/332","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=332"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/332\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":333,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/332\/revisions\/333"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/342"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=332"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=332"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/psichologebrigitagel.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=332"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}